Vieną dieną name užsikemša vamzdžiai, kitą – reikia organizuoti stogo remontą, o trečią – spręsti, kodėl kaimynas paliko šiukšlių maišą laiptinėje. Skamba kaip nesibaigiantis galvos skausmas? Sveiki atvykę į bendrijų pirmininko kasdienybę.

Daug kas mano, kad bendrijų pirmininkas tiesiog pasirašo sąskaitas ir susirenka atlyginimą. Realybė gerokai aštresnė. Tai ne darbas, tai – buvimas tarp kūjo ir priekalo. Ir vis dėlto vis daugiau žmonių pasiryžta prisiimti šias pareigas. Kodėl?

Viskas tavo rankose, bet niekada nebūni vienas

Vienas iš labiausiai klaidingų įsivaizdavimų – kad pirmininkas tvarko viską vienas. Dažniausiai jis tampa tarpininku tarp kaimynų, meistrų, tiekėjų, buhalterių ir… kartais net piktų laiškų rašytojų. Pirmininkas turi išklausyti visus, o paskui spręsti, kas iš tiesų svarbiausia.

Atrodo sunku? Kartais taip ir yra. Ypač kai gyventojai nori tvarkingo kiemo, švarių laiptinių, mažesnių mokesčių ir greito atsako į kiekvieną problemą. O biudžetas ribotas. Ir dar pasigirsta – „ką jis daro už tuos pinigus?”

O kiek iš tiesų uždirba bendrijų pirmininkas?

Atlyginimas – jautriausia šios temos dalis. Nėra vienodo tarifo visiems. Kai kur mokama 50–100 eurų per mėnesį. Kitur – daugiau, jei bendrija didelė ar reikalavimų daugiau. Tačiau tai dažniau simbolinė padėka nei realus atlygis už valandas, emocijas ir atsakomybę.

Kai kurie pirmininkai dirba praktiškai savanoriškai, tiesiog dėl to, kad rūpi, kaip atrodo namas. Kiti ima šiek tiek daugiau, bet gauna ir daugiau spaudimo. Visi nori rezultato, bet retas susimąsto, kiek darbo tenka įdėti iki jo.

Kiekvienas konfliktas – asmeniškai

Bendrijų pirmininkas ne tik tvarko sąskaitas ar remontus. Jis tampa žmogumi, kuriam skambina vidurnaktį, kai bėga vanduo. Arba tuo, kurį pasitinka kaimynas su replika: „čia jūsų kaltė“. Net jei kaltas vamzdis, o ne žmogus.

Tą nuolatinį buvimą „atsakingu už viską“ sunku įkainoti. Reikia ne tik praktinių žinių, bet ir storos odos, kantrybės bei gebėjimo ramiai kalbėti, kai kiti jau šaukia.

Ar verta imtis šios pareigos?

Priklauso nuo žmogaus. Jeigu esi tas, kuris mėgsta turėti reikalus tvarkoje, nori žinoti, kur dingsta pinigai, ir nebijo konflikto – gal tai ir yra tavo vieta. Tokie žmonės dažnai padaro daugiau per metus nei buvęs administratorius per penkerius. Jie tvarko kiemus, renovuoja laiptines, sutaupo tūkstančius.

Bet jeigu ieškai tik uždarbio – šis darbas tikrai nebus lengvas kelias. Čia svarbiausia motyvacija, o ne pinigai. Reikia tikros aistros. O kartais – tiesiog storos odos ir juoko, kai kaimynas skambina dėl sniego ant balkono.

Bendrijų pirmininkas nėra profesija, kuriai mokoma universitete. Tai daugiau misija. Kartais nematoma, dažnai neįvertinta, bet kai ją atlieka tinkamas žmogus – gyventi tampa paprasčiau visam namui. Ir tada net atlyginimas tampa ne svarbiausias dalykas.