Didžiausia klaida, kurią daro namų savininkai – perka per galingą arba per silpną katilą. Abu variantai kainuoja papildomus šimtus eurų kasmet. Štai kaip to išvengti.
Bazinė taisyklė, kuri veikia
Standartiniam Lietuvos namui, pastatytam po 1995 metų su vidutine izoliacija, taikoma paprasta formulė: 1 kW galios reikia maždaug 10 kvadratinių metrų plotui šildyti.
Tai reiškia:
- 80 kv. m namas – 8 kW katilas
- 120 kv. m namas – 12 kW katilas
- 150 kv. m namas – 15 kW katilas
- 200 kv. m namas – 20 kW katilas
Senesniems namams, statytams iki 1990-ųjų, reikia pridėti 20–30 proc. prie bazinio skaičiaus. Gerai renovuotiems – galima atimti 10–15 proc.
Kur žmonės suklysta
Pardavėjai dažnai siūlo „su atsarga” – 25 kW katilą 120 kv. m namui. Logika atrodo sveika: geriau daugiau nei mažiau. Realybė kitokia.
Per galingas katilas dirba trumpais ciklais – greitai įkaitina ir išsijungia, vėl įsijungia, vėl išsijungia. Tai vadinama taktavimu. Kiekvienas įsijungimas – papildomas kuro suvartojimas paleidimui ir padidėjęs įrangos nusidėvėjimas.
Skaičiuojama, kad 30 proc. per galingas katilas suvartoja 8–12 proc. daugiau kuro nei optimaliai parinktas. Per dešimt metų eksploatacijos tai sudaro kelis tūkstančius eurų.
Ką sako gamintojai
Peržvelgus katilai šildymui asortimentą rinkoje, matyti, kad populiariausi modeliai individualiems namams svyruoja nuo 10 iki 25 kW galingumo.
Gamintojų specifikacijos paprastai nurodo du skaičius: nominalią ir minimalią galią. Pavyzdžiui, 15 kW katilas gali turėti minimalią galią 4,5 kW. Tai svarbu – kuo platesnis reguliavimo diapazonas, tuo efektyviau katilas dirbs pereinamaisiais sezonais.
Šiuolaikiniai kokybiški granuliniai katilai šildymui pasižymi automatiniu galios reguliavimu nuo 30 iki 100 proc. nominalios galios. Tai leidžia vienam katilui efektyviai dirbti tiek šaltą sausį, tiek vėsų balandį.
Karšto vandens faktorius
Jei katilas šildys ne tik patalpas, bet ir ruoš karštą vandenį, reikia papildomos galios. Standartinei 4 asmenų šeimai karšto vandens ruošimui pakanka 3–5 kW papildomai.
Tačiau čia yra niuansas. Modernūs katilai su akumuliacine talpa karšto vandens prioritetą išsprendžia be papildomo galingumo – tiesiog laikinai nukreipia visą galią vandeniui, o paskui grįžta prie šildymo.
Naudingumo koeficientas: paslėptas skaičius
Du katilai gali turėti vienodą 15 kW galią, bet vienas suvartos 20 proc. mažiau kuro. Skirtumas – naudingumo koeficiente.
Šiuolaikiniai granuliniai katilai pasiekia 92–94 proc. naudingumo koeficientą. Tai reiškia, kad iš kilograme granulių esančios energijos 92–94 proc. virsta šiluma jūsų namuose.
Palyginimui – seni ketaus katilai dirba 65–75 proc. efektyvumu. Skirtumas tarp 70 ir 92 proc. per sezoną reiškia maždaug 600–800 eurų ekonomiją 150 kv. m namui.
Praktinė rekomendacija
Prieš perkant katilą, verta atlikti tris žingsnius:
Pirma – tiksliai išmatuoti šildomą plotą, įskaitant aukštų skaičių ir lubų aukštį. Namas su 3 metrų lubomis reikalauja 10–15 proc. daugiau galios nei su standartinėmis 2,5 metro.
Antra – įvertinti pastato būklę. Šilumos nuostoliai per senas sienas ir langus gali dvigubai padidinti reikiamą galią.
Trečia – paskaičiuoti ne tik katilo kainą, bet ir 10 metų eksploatacijos išlaidas. Pigesnis, bet neefektyvus katilas per dešimtmetį kainuos tūkstančiais daugiau.
Teisingas galingumo parinkimas – tai ne raketų mokslas. Bet tai sprendimas, su kuriuo gyvensite bent dešimtmetį.
