Šuo negali pasakyti, kad jaučiasi blogai. Jis negali paaiškinti, kad pavargo, skauda ar kažkas ne taip. Tačiau jo kūnas siunčia signalus – reikia tik mokėti juos perskaityti. Vitaminų trūkumas šunims pasireiškia įvairiais būdais, nuo vos pastebimų pokyčių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Štai dvidešimt požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Kailio ir odos pokyčiai
1. Matinis, negyvas kailis. Sveikas šuo turi blizgantį, gyvybingą kailį. Jei jis tapo šiurkštus, matinis ir tarsi „negyvas” – tai vienas pirmųjų vitaminų trūkumo signalų. Dažniausiai trūksta A vitamino, biotino arba omega riebalų rūgščių.
2. Perteklinis kailio slinkimas. Šunys naturaliai keičia kailį, tačiau jei slinkimas tapo nuolatiniu reiškiniu ir namuose visur pilna plaukų – organizmas gali stokoti cinko, B grupės vitaminų ar biotino.
3. Sausa, pleiskanojanti oda. Oda po kailiu turėtų būti elastinga ir drėgna. Sausumas, pleiskanos ar šerpetojimas rodo, kad trūksta esminių riebalų rūgščių ir E vitamino.
4. Lėtai gyjančios žaizdos. Jei nedideli įdrėskimai ar įkandmai gyja neįprastai ilgai, tai gali signalizuoti C vitamino, cinko ar baltymų trūkumą. Šunų organizmas paprastai sintetina C vitaminą pats, tačiau streso ar ligos metu poreikis išauga.
5. Nuolatinis niežėjimas be aiškios priežasties. Kai parazitų nėra, alergijos atmestos, o šuo vis tiek nuolat kasosi – verta pagalvoti apie vitaminų balansą. Omega-3 trūkumas dažnai pasireiškia būtent taip.
Energijos ir elgesio pokyčiai
6. Nuolatinis nuovargis ir apatija. Šuo, kuris anksčiau buvo žvalus, o dabar daugiausia miega ir nenori žaisti – gali stokoti B grupės vitaminų, ypač B12, kuris tiesiogiai susijęs su energijos gamyba organizme.
7. Raumenų silpnumas. Jei šuo sunkiai pakyla, vengia laiptų ar greitai pavargsta per pasivaikščiojimus – tai gali būti D vitamino, kalcio ar kalio trūkumo požymis.
8. Padidėjęs dirglumas. Staigūs elgesio pokyčiai, neįprastas irzlumas ar net agresyvumas kartais siejasi su B grupės vitaminų, ypač B1 (tiamino), trūkumu.
9. Sumažėjęs apetitas. Šuo atsisako mėgstamo maisto, valgo nenoriai ar praleidžia maitinimus? Tai gali būti tiek ligos požymis, tiek signalizuoti apie cinko ar B vitaminų stoką.
10. Sutrikusi koordinacija. Jei šuo tampa nerangus, klupinėja ar turi pusiausvyros problemų, būtina veterinarinė konsultacija. Viena galimų priežasčių – B1 vitamino trūkumas, paveikiantis nervų sistemą.
Virškinimo sistemos signalai
11. Lėtinis viduriavimas. Nuolatinės virškinimo problemos be aiškios infekcijos gali rodyti B grupės vitaminų ar cinko trūkumą, kurie būtini normaliai žarnyno funkcijai.
12. Vidurių užkietėjimas. Priešinga problema – sunkus tuštinimasis – kartais susijusi su nepakankamu skysčių ar skaidulų kiekiu, taip pat B vitaminų trūkumu.
13. Dažnas vėmimas. Jei šuo vemia dažniau nei įprasta, be akivaizdžios priežasties, tai gali signalizuoti tiek vitaminų perteklių, tiek trūkumą. Būtina veterinarinė konsultacija.
Burnos ertmės ir dantų požymiai
14. Dantenų kraujavimas. Sveikos dantenos turėtų būti rausvos ir tvirtos. Kraujavimas, patinimas ar išopėjimas gali rodyti C vitamino ar kitų maistinių medžiagų trūkumą.
15. Blogas burnos kvapas. Nors šunų kvapas niekada nebus mėtinis, ypač blogas, puvimo kvapas gali signalizuoti ne tik dantų problemas, bet ir virškinimo sutrikimus, susijusius su vitaminų disbalansu.
Akių ir nosies pokyčiai
16. Sausos, paraudusios akys. A vitamino trūkumas dažnai pasireiškia akių problemomis – sausumu, uždegimu, padidėjusiu ašarojimu ar net regos pablogėjimu.
17. Nosies išsausėjimas ir įtrūkimai. Šuns nosis turėtų būti drėgna ir šiek tiek vėsi. Nuolatinis sausumas, įtrūkimai ar šerpetojimas gali rodyti A vitamino ar riebalų rūgščių trūkumą.
Skeleto ir sąnarių problemos
18. Šlubavimas ar sąnarių skausmas. Ypač jauniems, augantiems šunims arba senyvo amžiaus augintiniams sąnarių problemos gali signalizuoti D vitamino ar kalcio trūkumą. Tai ypač svarbu didelių veislių šunims.
19. Kaulų trapumas. Lūžiai nuo nedidelių traumų, neįprasta kaulų struktūra ar augimo sutrikimai jauniems šunims – rimti požymiai, reikalaujantys veterinarinės konsultacijos dėl D vitamino ir mineralų balanso.
Imuninė sistema
20. Dažnos ligos ir infekcijos. Šuo, kuris nuolat „gaudo” infekcijas, sunkiai atsigauna po ligų ar turi lėtinių uždegiminių problemų, gali turėti nusilpusią imuninę sistemą dėl vitaminų – ypač E, C ir cinko – trūkumo.
Ką daryti pastebėjus šiuos požymius
Svarbu suprasti, kad daugelis išvardintų simptomų gali turėti įvairias priežastis – nuo ligų iki parazitų. Vitaminų trūkumas – tik viena iš galimybių.
Pirmas žingsnis – veterinarinė konsultacija. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti, ar problema susijusi su mityba, ir kokių konkrečiai medžiagų trūksta.
Antras žingsnis – mitybos peržiūra. Kokybiškame, subalansuotame maiste turėtų būti visi šuniui reikalingi vitaminai ir mineralai. Jei maitinate ekonomine klase, galbūt laikas pereiti prie kokybiškesnio varianto.
Trečias žingsnis – papildai, jei veterinaras rekomenduoja. Savarankiškai duoti vitaminų nereikėtų – kai kurių vitaminų perteklius gali būti toks pat žalingas kaip trūkumas.
Prevencija – geriausia strategija
Lengviau išvengti vitaminų trūkumo nei jį gydyti. Subalansuota, kokybiška mityba, reguliarūs veterinariniai patikrinimai ir dėmesys augintinio savijautai – štai trys ramsčiai, ant kurių laikosi šuns sveikata.
Stebėkite savo augintinį kasdien. Pokyčiai retai atsiranda staiga – jie kaupiasi pamažu. Kuo anksčiau pastebėsite pirmuosius signalus, tuo lengviau bus juos ištaisyti.
