Šiuolaikinė statyba nebėra vien tik pastato išplanavimas, patogi infrastruktūra ir išvaizdus dizainas. Moderniame pasaulyje, kuriame ekologiškumas ir energetinis efektyvumas tapo ne tik madinga tendencija, bet ir būtinybe, statybos sektorius patiria reikšmingą transformaciją. Naujos kartos namų statytojai ir pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria pastato energetiniams sprendimams, o atsinaujinančios energijos šaltiniai tampa neatsiejama šiuolaikinio būsto dalimi.
Nauji reguliaciniai reikalavimai
Europos Sąjungos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuolat griežtėja. Nuo 2021 metų visi nauji pastatai ES privalo atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. Tai reiškia, kad namai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad sunaudotų minimalų energijos kiekį, o didžioji dalis jų energijos poreikių būtų patenkinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Lietuvoje nuo 2022 metų visi nauji gyvenamieji pastatai privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai iš esmės pakeičia ne tik statybos praktiką, bet ir visą požiūrį į pastato energetinę infrastruktūrą. Pasyvių sprendimų, tokių kaip šiltinimas ar sandarumas, nebepakanka – būtini ir aktyvūs sprendimai, leidžiantys pastatui pačiam gaminti energiją.
Technologinis būtinumas ir ekonominė nauda
Atsinaujinančių energijos šaltinių integracija į naujus pastatus yra ne tik reguliacinis reikalavimas, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje. Ypač aktualu tai tapo pastaraisiais metais, kai energijos kainos patyrė precedento neturinčius svyravimus.
Naujų pastatų infrastruktūra projektuojama dešimtmečiams į priekį. Todėl šiandienos sprendimai turi atitikti ne tik dabartinius poreikius, bet ir užtikrinti tvarumą ateityje. Ekspertų vertinimu, elektros energijos poreikis namuose per ateinančius 10-15 metų išaugs mažiausiai 30-40%, dėl didėjančio elektrifikavimo (šilumos siurbliai, elektriniai automobiliai, išmanieji prietaisai).
Integruotos energetinės sistemos naujos kartos namuose
Modernios naujos statybos namus reikėtų vertinti ne kaip pasyvius energijos vartotojus, bet kaip išmanias energetines ekosistemas, kuriose derinami įvairūs energijos šaltiniai, kaupimo ir valdymo sprendimai.
Optimali projektavimo praktika
Planuojant naują statybą, rekomenduojama jau pradinėje projektavimo stadijoje numatyti:
- Stogo orientaciją ir konstrukciją, tinkamą saulės modulių įrengimui. Idealiu atveju stogas turėtų būti orientuotas pietų kryptimi, su 30-45 laipsnių nuolydžiu. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia efektyviai išnaudoti ir rytų-vakarų orientacijos stogus.
- Elektros instaliacijos projektą, pritaikytą atsinaujinančios energijos integravimui. Svarbu numatyti pakankamą elektros skydo galingumą, tinkamas apsaugas, vietos rezervą inverterio ir kitos įrangos montavimui.
- Kabelių kanalus ir trasas tarp stogo, techninės patalpos ir elektros skydo, kad vėliau nereikėtų pažeisti jau įrengtos apdailos.
- Techninę patalpą arba zoną, kur bus montuojama energijos valdymo ir kaupimo įranga.
Energijos kaupimo infrastruktūra
Šiuolaikinė energetiškai efektyvi naujos statybos koncepcija neapsiriboja vien tik energijos gamyba. Lygiavertį dėmesį būtina skirti ir energijos kaupimo galimybėms:
- Erdvė namų baterijų sistemoms. Rekomenduojama numatyti 1-2 kv.m. techninėje patalpoje, kur būtų galima įrengti energijos kaupimo sistemas. Šiuolaikinės namų baterijos vis dar užima nemažai vietos, nors ateityje tikimasi kompaktiškesnių sprendimų.
- Šiluminės masės projektavimas. Pastato konstrukcijos gali tarnauti kaip pasyvios šiluminės energijos kaupyklos. Tinkamai suprojektuotos masyvios vidaus sienos, grindys ar lubos gali kaupti šilumą dieną ir atiduoti ją nakties metu.
- Karšto vandens talpos. Didelės talpos karšto vandens rezervuarai gali būti naudojami kaip šilumos akumuliatoriai, į kuriuos nukreipiama perteklinė elektros energija.
Naujų namų infrastruktūra elektromobilumui
Naujos statybos namas turi būti pasiruošęs elektrinių transporto priemonių erai. Europos Sąjungos direktyvos jau dabar reikalauja, kad daugiabučiuose namuose būtų įrengta infrastruktūra elektromobilių įkrovimo stotelėms, o individualiuose namuose rekomenduojama:
- Pakankamos galios elektros įvadą (mažiausiai 3-fazių, 25A), leidžiantį įrengti greito įkrovimo stotelę.
- Laidų kanalus nuo elektros skydo iki garažo ar automobilio stovėjimo vietos.
- Išmaniosios namų sistemos integraciją su elektromobilio įkrovimo valdymu, optimizuojant įkrovimą pagal saulės energijos gamybą ir elektros kainų tarifus.
Finansiniai aspektai ir investicija į ateitį
Atsinaujinančios energijos gamybos sistemos neturėtų būti vertinamos tik kaip papildoma išlaidų kategorija. Šiuolaikinėje statyboje jos tampa neatsiejama pastato inžinerinės sistemos dalimi, kaip šildymas, vandentiekis ar ventiliacija.
Naujos statybos projekto biudžete rekomenduojama numatyti mažiausiai 5-8% finansavimą atsinaujinančios energijos sistemoms. Jei nėra galimybės iš karto įrengti pilnavertę sistemą, būtina bent jau paruošti visą reikiamą infrastruktūrą, kad vėliau sistema galėtų būti lengvai įdiegta be papildomų rekonstrukcijos darbų.
Teisinis reglamentavimas ir ateities tendencijos
Naujos statybos objektų projektavimas ir vystymas turėtų atitikti ne tik šiuo metu galiojančius reikalavimus, bet ir numatyti ateities tendencijas:
- ES Žaliasis kursas numato, kad iki 2050 metų Europa turi tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai reiškia, kad energetinis pastatų efektyvumas ir atsinaujinančios energijos integracija tik griežtės.
- Išmanaus elektros tinklo (Smart Grid) plėtra sukurs naujas galimybes pastatams ne tik vartoti, bet ir parduoti elektrą, teikti balansavimo paslaugas, dalyvauti energijos bendrijose.
- Energetinių bendrijų koncepcija leidžia keliems namų ūkiams bendrai investuoti į didesnes energijos gamybos sistemas ir dalintis pagaminta energija.
Praktinė patirtis rodo
Statybos sektoriaus profesionalai vis dažniau pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos sistemų planavimas naujos statybos projektų pradžioje ženkliai sumažina bendrą projekto kainą ir padidina pastato funkcionalumą:
„Kai atsinaujinančios energijos sistemos integruojamos jau projektavimo etape, jų įrengimo kaštai sumažėja 20-30%, lyginant su vėlesniu montavimu jau pastatytame name,” – teigia architektė Rasa Kalvaitienė. „Be to, tai leidžia optimaliai išnaudoti pastato architektūrines galimybes, užtikrinant ne tik funkcionalumą, bet ir estetinę harmoniją.”
Naujos statybos projektų vystytojai pastebi, kad namai su integruotomis atsinaujinančios energijos sistemomis parduodami 15-20% greičiau ir dažnai už aukštesnę kainą nei analogiški objektai be šių sprendimų.
Žingsnis po žingsnio į energetiškai nepriklausomą būstą
Naujos statybos namo energetinę koncepciją rekomenduojama kurti sisteminiu požiūriu, įgyvendinant šiuos žingsnius:
- Energetinių poreikių analizė – nustatyti, kiek ir kokios energijos reikės pastate, atsižvelgiant į gyventojų įpročius ir ateities planus (pvz., elektromobilio įsigijimą).
- Energetinio efektyvumo priemonės – užtikrinti maksimalų pastato sandarumą, šiluminę izoliaciją, efektyvias šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemas.
- Atsinaujinančios energijos gamybos projektavimas – parinkti optimalią saulės modulių galią, jų išdėstymą, inverterių tipą ir kitas technines specifikacijas.
- Energijos kaupimo strategijos nustatymas – pasirinkti tinkamus energijos kaupimo sprendimus, atsižvelgiant į ekonominius ir techninius aspektus.
- Išmaniųjų valdymo sistemų integracija – sujungti visas pastato energetines sistemas į vieningą ekosistemą, optimizuojančią energijos gamybą, kaupimą ir vartojimą.
Šiandien renkantis naują būstą ar planuojant naujos statybos projektą, energetinis efektyvumas ir atsinaujinančios energijos integracija turi būti prioritetiniai klausimai. Tai nėra vien tik aplinkosauginis ar reguliacinis reikalavimas – tai investicija į finansiškai stabilią ir komfortišką ateitį.
Neatsiejama modernaus, į ateitį orientuoto namo dalis šiandien yra saulės elektrinė, kuri užtikrina energetinę nepriklausomybę, mažina išlaidas energijai ir didina nekilnojamojo turto vertę.
Daugiau apie saulės elektrines naujuose namuose ir kaip jas optimaliai integruoti sužinokite saulės elektrinė.
