Kai galvojame apie masažą – dažniausiai įsivaizduojame atsipalaidavusius raumenis, mažesnį nugaros skausmą ar sušvelnintą įtampą pečiuose. Bet tai tik pusė istorijos. Neuromokslas vis dažniau atskleidžia, kad masažas daro stiprų, giluminį poveikį mūsų psichikai, emocijoms ir net kognityvinėms funkcijoms. Kitaip tariant – masažas keičia ne tik tai, kaip jaučiasi kūnas, bet ir tai, kaip veikia mūsų protas.
Masažas ir smegenys – kas vyksta neurochemiškai?
Masažas tiesiogiai veikia mūsų centrinę nervų sistemą. Kai spaudžiamas ar glostomas odos paviršius – per jutimo receptorius signalas perduodamas į smegenis, kurios išskiria serotoniną, dopaminą ir oksitociną – tris „laimės“ ir ryšio hormonus.
Tyrimai rodo, kad po vos 20 minučių masažo oksitocino kiekis gali padidėti net iki 30 %, o kortizolio (streso hormono) – sumažėti iki 25 %. Šis biocheminis pokytis paaiškina, kodėl masažas padeda nusiraminti net tada, kai atrodo, kad „protu“ negali to padaryti.
Neurologė dr. Eglė sako: „Masažas yra kaip perjungimo mygtukas. Nervų sistema pereina iš simpatinės (kovok arba bėk) į parasimpatinę (ilsėkis ir virškink) būseną. Tai reiškia, kad kūnas siunčia žinutę smegenim – dabar galima nusiraminti, galvoti aiškiau, net kurti.“
Emocinė atmintis – kūnas prisimena saugumą
Masažas taip pat aktyvuoja smegenų sritis, susijusias su prisiminimais ir emocijomis, ypač hipokampą ir amygdalą. Švelnus prisilietimas signalizuoja saugumą – net jei žmogus to racionaliai nesuvokia. Tai ypač svarbu tiems, kurie patiria nerimą, panikos epizodus ar emocinį išsekimą.
Vieno JAV tyrimo metu žmonės, patyrę vidutinio stiprumo streso epizodus, jau po 4 masažo seansų (po 30 min) pranešė apie 47 % sumažėjusį nerimo lygį – efektas išliko iki mėnesio.
Masažas gerina koncentraciją ir mąstymą
Gali atrodyti keista, bet masažas – tai ne tik poilsis, bet ir „smegenų atgaivinimas“. Pagerėjus kraujotakai – deguonies srautui į smegenis ir sumažėjus streso hormonų kiekiui, aktyvuojasi prefrontalinė žievė – sritis, atsakinga už planavimą, sprendimų priėmimą, dėmesį.
Tyrimai Japonijoje parodė, kad biuro darbuotojai, gaudavę reguliarų galvos ar kaklo masažą 2 kartus per savaitę, turėjo iki 20 % geresnius rezultatus atliekant sudėtingus užduočių sprendimo testus lyginant su kontroline grupe.
Gydytoja komentuoja: „Kuo mažesnė įtampa kūne – tuo mažiau „triukšmo“ smegenyse. Tą žino ir medikai, ir psichologai. Kūno įtampa dažnai keliauja į mintis, o atpalaidavus kūną – protas pats pradeda skaidrėti.“
Gilus ryšys su savimi
Be visų neurocheminių pokyčių – masažas sugrąžina žmogų į savo kūną. Tai ypač svarbu šiandienos įtampoje, kai daugelis gyvena tik „galvoje“. Masažas verčia sustoti, išgirsti kvėpavimą, pastebėti, kaip jaučiasi kojos, nugara, kaklas. Tai ne mistika, o sąmoningumo lavinimas, kuris padeda geriau reguliuoti emocijas kasdieniame gyvenime.
Mokslininkai iš Harvardo universiteto pastebėjo, kad žmonės, kurie reguliariai lankosi masažuose, mažiau linkę į impulsyvų elgesį ir turi didesnį emocinį atsparumą stresinėse situacijose.
Masažas Vilniuje – tai ne tik apie nugarą. Tai apie nervų sistemą, emocijas, gebėjimą susikaupti ir net priimti geresnius sprendimus. Neurologija aiškiai sako – prisilietimas gydo, o tinkamai atliekamas masažas gali būti ne mažiau veiksmingas nei meditacija ar psichoterapija.
Kai kitą kartą gulėsi ant masažo stalo – prisimink: tu šiuo metu ne tik ilsiesi – tu padedi savo smegenims kvėpuoti giliai ir švariai.
