Stebint Lietuvos verslo kraštovaizdį, vienas dalykas tampa akivaizdus – daugelis įmonių, turinčių puikias idėjas ir produktus, vis tiek susiduria su finansiniais sunkumais. Kodėl? Atsakymas dažnai slypi ne išorinėse aplinkybėse, o netinkamame finansų valdyme.
Per 15 metų konsultuojant įvairaus dydžio verslus, nuolat matau tas pačias klaidas, kurios kartojasi nepriklausomai nuo verslo dydžio ar srities. Šiame straipsnyje atskleisiu septynias dažniausias finansų valdymo klaidas ir, svarbiausia, kaip jų išvengti.
1. Pelno ir pinigų srautų painiojimas
Problema: „Mūsų įmonė pelninga, tai kodėl sąskaitoje nėra pinigų?” – šis klausimas skamba pernelyg dažnai verslo savininkų lūpose. Daugelis verslų, ypač augančių, susiduria su paradoksu – buhalterinėse knygose matomas pelnas, tačiau banko sąskaitoje – neigiamas balansas.
Kodėl tai nutinka? Pelnas finansinėse ataskaitose ir realūs pinigų srautai yra du skirtingi dalykai. Pelnas apima pajamas ir išlaidas, įskaitant ir tas, kurios dar nebuvo apmokėtos (gautinos sumos) arba už kurias dar nesumokėta (mokėtinos sumos).
Kaip išvengti? Efektyvus finansų valdymas reikalauja dvigubo dėmesio – ir pelnui, ir pinigų srautams. Įdiekite pinigų srautų prognozavimo sistemas, kurios leis numatyti, kada tiksliai pinigai įplauks ir kada reikės juos išleisti. Daugeliui verslų padeda 13 savaičių slenkančio pinigų srauto prognozės.
Kiek kainuoja ši klaida? Vidutiniškai įmonės, neturinčios aiškios pinigų srautų kontrolės, 4,3 karto dažniau susiduria su likvidumo problemomis ir moka 15-22% didesnes palūkanas už skubius kreditus.
2. Netiksli savikaina ir klaidingas kainodara
Problema: „Mūsų produktas parduodamas puikiai, bet pelnas vis tiek minimalus” – dažna situacija, kai verslas netiksliai apskaičiuoja produkto ar paslaugos savikainą.
Kodėl tai nutinka? Dažniausiai savikainos skaičiavime neįtraukiamos „nematomos” išlaidos: administraciniai kaštai, įrangos nusidėvėjimas, pagalbinės medžiagos, darbuotojų mokymų išlaidos ar net vadovo darbo laikas. Dėl to nustatoma per maža kaina, o pelno marža „ištirpsta”.
Kaip išvengti? Sukurkite išsamų savikainos modelį, kuris apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Peržiūrėkite kainodarą kas ketvirtį, atsižvelgdami į besikeičiančias žaliavų kainas, darbo užmokesčio pokyčius ir kitus veiksnius. Technologijų srityje padaryta didelė pažanga, leidžianti tiksliai sekti net smulkiausias išlaidas.
Kiek kainuoja ši klaida? Tyrimai rodo, kad netikslus savikainos skaičiavimas vidutiniškai sumažina verslo pelningumą 7-12%, o kai kuriais atvejais – net iki 25%.
3. Apyvartinio kapitalo ignoravimas
Problema: „Pardavimai auga, bet pinigų vis tiek trūksta” – klasikinė situacija, kai verslas neįvertina apyvartinio kapitalo poreikio.
Kodėl tai nutinka? Augant verslui, proporcingai didėja ir apyvartinio kapitalo poreikis – daugiau atsargų, didesnės gautinos sumos, daugiau užsakymų, kuriuos reikia finansuoti. Dažnai verslo savininkai planuoja tik ilgalaikių investicijų finansavimą, pamiršdami apie apyvartinį kapitalą.
Kaip išvengti? Kiekvienam augimo etapui sukurkite apyvartinio kapitalo planą. Stebėkite pagrindinius rodiklius: atsargų apyvartumą, gautinų sumų apyvartumą dienomis, mokėtinų sumų terminus. Ieškokite būdų optimizuoti apyvartinį kapitalą – tiekimo grandinės efektyvinimas, konsignacijos sutartys, lankstesnės atsiskaitymo sąlygos.
Kiek kainuoja ši klaida? Įmonės, neturinčios apyvartinio kapitalo strategijos, vidutiniškai turi 22% mažesnį pelningumą ir 34% lėtesnį augimą nei jų konkurentai.
4. Nepakankama finansinių ataskaitų analizė
Problema: „Mes gauname finansines ataskaitas, bet nežinome, ką su jomis daryti” – dažna situacija, kai verslas turi duomenis, bet nepaverčia jų į veiksmus.
Kodėl tai nutinka? Finansinės ataskaitos dažnai atrodo kaip painūs skaičių rinkiniai, kuriuos suprasti gali tik finansininkai. Be to, jos dažnai gaunamos per vėlai, kad būtų naudingos operatyviniam valdymui – praėjus 15-20 dienų po mėnesio pabaigos.
Kaip išvengti? Sukurkite „valdymo apskaitos” sistemą su pagrindiniais veiklos rodikliais (KPI), kurie būtų atnaujinami realiu laiku. Vietoj sudėtingų finansinių ataskaitų, sukurkite vizualizuotas valdymo ataskaitas su aiškiais grafikais ir tendencijomis. Įtraukite komandą į finansinių rezultatų analizę, kad visi suprastų skaičių reikšmę.
Kiek kainuoja ši klaida? Įmonės, kurios sprendimus priima remdamosi tik istorinėmis finansinėmis ataskaitomis, vidutiniškai praranda 8-14% potencialaus pelno dėl pavėluotų korekcijų ir praleistų galimybių.
5. Biudžeto sudarymas „iš lubų”
Problema: „Mūsų biudžetas visada nepasitvirtina, todėl mes jo net nebesudarome” – dažna pozicija tarp smulkių ir vidutinių įmonių.
Kodėl tai nutinka? Tradicinis biudžeto sudarymas dažnai remiasi praėjusių metų skaičiais, prie kurių pridedamas tam tikras procentas. Toks metodas neatsižvelgia į rinkos pokyčius, konkurencinę aplinką ar verslo vystymosi etapą.
Kaip išvengti? Taikykite „nulinio biudžeto” principą, kai kiekviena išlaidų kategorija peržiūrima iš naujo kiekvienais metais. Įtraukite į biudžeto procesą visus departamentus, kad jie jaustų atsakomybę už rezultatus. Sukurkite slankiojo biudžeto sistemą, kuri adaptuojasi prie besikeičiančių aplinkybių.
Kiek kainuoja ši klaida? Tyrimai rodo, kad įmonės, kurios netaiko efektyvių biudžeto sudarymo metodikų, vidutiniškai 17% viršija planuotas išlaidas ir 23% neįvykdo pajamų planų.
6. Finansinio išprusimo stoka komandoje
Problema: „Tik finansų skyrius turi rūpintis skaičiais” – nuomonė, kuri kainuoja verslams milžiniškus pinigus.
Kodėl tai nutinka? Daugelyje organizacijų finansai laikomi specialistų sritimi, o pardavimų, gamybos ar klientų aptarnavimo komandos nesijaučia atsakingos už finansinius rezultatus. Dėl to priimami sprendimai, kurie gali būti naudingi konkrečiam skyriui, bet žalingi bendram verslo pelningumui.
Kaip išvengti? Sukurkite finansinio raštingumo programą visiems darbuotojams, ypač vadovams. Įdiekite „atviros knygos” valdymo principus, kai pagrindiniai finansiniai rodikliai yra prieinami ir suprantami visiems darbuotojams. Siekite, kad kiekvienas skyrius suprastų, kaip jų veiksmai veikia bendrą įmonės pelningumą.
Kiek kainuoja ši klaida? Organizacijos, kuriose trūksta plataus finansinio išprusimo, vidutiniškai 11-15% mažiau efektyviai išnaudoja turimus išteklius nei tos, kurios investuoja į darbuotojų finansinį raštingumą.
7. Finansų valdymo automatizacijos vengimas
Problema: „Mes visada taip dirbome, kam keisti?” – požiūris, kuris neleidžia verslui pasiekti aukštesnio efektyvumo.
Kodėl tai nutinka? Perėjimas prie automatizuotų finansų valdymo sistemų reikalauja pradinių investicijų ir mokymosi pastangų. Daugelis verslų, ypač mažesnių, atidėlioja šį perėjimą, manydami, kad jiems užtenka bazinių apskaitos sistemų.
Kaip išvengti? Pradėkite nuo dabartinių procesų analizės ir identifikuokite tas sritis, kurios užima daugiausiai laiko ir yra labiausiai linkusios į klaidas. Investuokite į modernias finansų valdymo sistemas, kurios automatizuoja rutininius procesus ir leidžia finansų specialistams koncentruotis į vertės kūrimą. Svarbu, kad sistema augtų kartu su verslu – tai, kas tinka šiandien, gali nebetikti po metų.
Kiek kainuoja ši klaida? Įmonės, atsisakančios automatizuoti finansų valdymo procesus, vidutiniškai išleidžia 20-35% daugiau administracinėms išlaidoms ir 3 kartus dažniau susiduria su atitikties problemomis.
Praktinis vadovas: kaip pagerinti finansų valdymą per 30 dienų
Visiškas finansų valdymo transformavimas yra ilgalaikis procesas, tačiau per 30 dienų galite padaryti reikšmingą pažangą, jei susitelksite į šiuos žingsnius:
1-10 dienos: Diagnozė ir prioritetai
- Atlikite esamos finansinės situacijos auditą
- Identifikuokite tris skaudžiausius finansų valdymo taškus
- Sukurkite kassavaitinį pinigų srautų prognozavimo procesą
11-20 dienos: Greitieji laimėjimai
- Peržiūrėkite penkių didžiausių klientų pelningumo analizę
- Optimizuokite atsargų valdymą, pradedant nuo brangiausių pozicijų
- Sukurkite savaitinę finansinių KPI ataskaitą vadovų komandai
21-30 dienos: Sisteminiai pokyčiai
- Įvertinkite finansų valdymo automatizavimo galimybes
- Inicijuokite finansinio raštingumo programą pagrindinei komandai
- Sukurkite 90 dienų finansų valdymo tobulinimo planą
Investicija, kuri atsiperka greičiausiai
Tarp visų verslo investicijų, investicija į geresnį finansų valdymą paprastai atsiperka greičiausiai. Kodėl? Nes ji ne tik sumažina tiesiogines išlaidas, bet ir pagerina visų kitų verslo aspektų efektyvumą – nuo pardavimų iki gamybos, nuo tiekimo grandinės iki klientų aptarnavimo.
Vidutiniškai, gerai įgyvendintos finansų valdymo sistemos atsipirkimo laikas (ROI) yra 6-9 mėnesiai. Bet tikroji nauda yra ilgalaikė – aiškesnis verslo vaizdas, geresni sprendimai ir, svarbiausia, ramybė žinant, kad jūsų verslo finansinė sveikata yra gerose rankose.
Efektyvus finansų valdymas nėra vien tik skaičiai lentelėse ar grafikai prezentacijose. Tai verslo nervų sistema, perduodanti gyvybiškai svarbią informaciją į visas organizacijos dalis. Investuodami į šios sistemos tobulinimą, investuojate į verslo ateities sėkmę.
